Skip to main content

Kaip išsirinkti jums tinkančius kontaktinius lęšius?

Kiekvieną dieną, vis daugiau žmonių nutolsta nuo akinių ir renkasi kontaktinius lęšius. Nešiojant akinius yra kur kas sunkiau aktyviai gyventi, sportuoti, mėgautis jums patinkančia aktyvia veikla. Geriausias sprendimas šiai situacijai yra įsigyti kontaktinius lęšius. Lęšius nešioja daugiau nei 125 milijonai žmonių, taigi kaip išsirinkti tokias linzes, kurios tiks būtent jums? Į ką derėtų atkreipti dėmesį?

Nusprendę nešioti kontaktinius lęšius, pirmiausia apsilankykite pas akių priežiūros specialistą. Tai reikia padaryti tam, kad parinkti tinkamas lęšių dioptrijas, nustatyti bazinę kreivę ir išmatuoti diametrą. Kontaktiniai lęšių yra visokiausių. Jie skiriasi ne tik kaina, bet ir nešiojime trukme. Linzės yra skirtingų paskirčių ir pagamintos iš skirtingų medžiagų. Lęšiai gali būti Vienadieniai, mėnesiniai, 3 mėnesių, 6 mėnesių, prailginto nešiojimo, multifokaliniai, astigmatiniai ar net keičiantys akių spalvą.

Patogiausi ir akiai sveikiausi yra vienadieniai kontaktiniai lęšiai. Jie yra skirti nešioti tik vieną dieną, todėl jų negalima išsiimti ir vėl įsidėti. Jei vienadienius lęšius nešiosite ilgiau, keliate grėsme jūsų akių sveikatai, atsiranda rizika patekti infekcijai. Jie yra populiarūs ir patogūs, nes jų nereikia dezinfekuoti. Vakare, prieš miega tiesiog juos išsiimate ir išmetate, o kitos dienos ryte įsidedate naujus.

Perkamiausi ir populiariausi yra Dr. Lensor mėnesiniai kontaktiniai lęšiai. Jei gerai juos prižiūrite, lęšiai už labai prieinamą kainą jums tarnaus visą mėnesį. Svarbiausia yra vakare juos tinkamai išvalyti ir laikyti per naktį specialiame tirpale ne mažiau kaip 6 valandas. Tirpalą reikia kiekviena diena keisti, naudojant seną tirpalą vėl įsidėjus linzes gali patekti infekcija. Jei gerai ir teisingai prižiūrėsite lęšius, garantuosite sau ilgą nešiojimo trukmę ir komfortą.

Prailginto nešiojimo lęšiai turi didelį deguonies pralaidumą, kai kuriuos ilgo nešiojimo lęšius galite išnešioti net 30 parų jų nė neišsiėmus, tačiau vos tik pasibaigia jų nešiojimo terminas, nedelsiant juos pakeiskite naujais. Nešiojant tuos pačius lęšius ilgiau rizikuosite savo sveikata, pavargs jūsų akys, gali atsirasti skausmas, paraudimas. Ilgai panešiotas lęšis dažnai neigiamai paveikia ir jūsų regėjimą. Žmonės, kurių akys nėra jautrios mėgsta rinktis prailginto nešiojimo lęšius. Jie yra storesni, juos lengviau įsidėti bei išsiimti, tačiau jie reikalauja geros priežiūros ir laikymo tirpale.

Spalvoti lęšiai yra skirti tam, kad pakeisti arba paryškinti akių spalva. Jei siekiate pakeisti akių spalvą, nepamirškite, kad kiekvieno žmogaus akių spalva skirtinga ir turi skirtingų atspalvių, todėl žinokite, kad pakeista spalva bus individuali ir nebūtinai tokia, kokios tikitės. Žymiai lengviau yra pakeisti šviesios akies spalvą į tamsią, pavyzdžiui iš žalios į rudą. Jeigu norėsite keisti iš tamsios akių spalvos į šviesią, pavyzdžiui keisti rudą į mėlyną ar žalią, spalva bus tamsesnė ir ne tokia ryški. Venkite pirkti kontaktinius lęšius pas nežinomus distributorius, rinkitės tik kokybiškas prekes.

Katarakta – ką būtina žinoti

Katarakta – bene viena populiariausių akių ligų. Dažniausiai šia liga suserga pagyvenę žmonės. Mokslininkų teigimų, 70-80 metų amžiaus grupėje 26% ir 46% serga katarakta. Perkopę 80 metų riba, beveik 100% senjorų suserga šia liga. Beveik 45% viso pasaulio aklųjų regėjimo neteko dėl šios ligos.
Kataraktos priežastys

 

Įgimta katarakta diagnozuojama 1 iš 10000 naujagimių. Šią ligą vaikas gali paveldėti iš tėvų, taip pat tai gali būti infekcijos, kuria pasigavo nėščioji, padarinys. Kataraktos atsiradimui įtakos gali turėti nėštumo metu vartojami hormoniniai preparatai, alkoholis ir narkotinės medžiagos.

Į kataraktos rizikos grupę įeina: moterys, rudų akių savininkai, asmenys, turintys viršsvorio, rūkoriai, asmenys, reguliariai vartojantys alkoholį.
Kas vyksta?

Pasikeitus lęšio biocheminiai sudėčiai, suprastėja kraujotaka, todėl akis negauna pakankamai deguonies ir pakankamai maistinių medžiagų, todėl apsitraukia pilka plėvele. Šviesos spinduliai sunkiai prasibrauna pro drumstina lęšį, todėl asmuo pradeda matyti prasčiau.

Kataraktos pradžią galima atpažinti pagal šios faktorius:

  • Kartais jus supantis daiktas pradeda lietis akyse arba dvejintis.
  • Prieš akis periodiškai pasirodo dėmės.
  • Matomas vaizdas įgauna gelsvą atspalvį.
  • Skaitant tampa vis sunkiau išskirti raides iš bendro fono.

Pradinės kataraktos stadijos trukmė – net iki 15 metų.

Kataraktai progresuojant, progresuoja ir aukščiau išvardinti simptomai, suprastėja regėjimas ir atsiranda šie simptomai:

  • Labai suprastėja regėjimas, periodiškai prieš akis matoma migla.
  • Rega suprastėja net neduodant krūvio akims (mažai skaitant ir dirbant kompiuteriu)
  • Tampa sudėtinga pastebėti net didžiulį šriftą skaitant, nepadeda akiniai.
  • Sunku suvokti net toliau esančių objektų kontūrus.
  • Akys tampa mažiau jautrios šviesai.
  • Tamsi akių rainelė gali tapti šviesia.

Jeigu pastebėjote nors vieną iš šių simptomų , iš karto kreipkitės į jūsų gydytoja oftalmologą – tai gali išgelbėti jūsų regėjimą.